Gimnazistai lankėsi partizanų kovų vietose

Informacija

Paskelbta: 2020-09-25

Peržiūros: 445

Rugsėjo 17 d. Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos mokiniai su mokytoja Daiva Dūdėniene vyko į edukacinę ekskursiją-žygį pagal Utenos kraštotyros muziejaus padalinio Laisvės kovų muziejaus vykdomą Lietuvos kultūros tarybos finansuojamą projektą „Susitikime U stotyje“. Ekskursijoje mokiniai lankė Vytauto apygardos partizanų kovų vietas. Ekskursijos vadovas buvo Laimonas Abarius – istorikas, Visagino savivaldybės vyriausiasis specialistas. Projekto autorė ir ekskursijos globėja – Utenos kraštotyros muziejaus padalinio Laisvės kovų muziejaus vadovė Regina Zapolskienė.

Ši ekskursija-žygis padėjo suvokti pokario erdvės sudėtingumą, partizaninio karo prasmę, mokiniai ugdėsi politinį, pilietinį ir tautinį sąmoningumą, mokėsi puoselėti istorinę atmintį.

Dalyviai išvyką autobusu pradėjo nuo Utenos Laisvės kovų muziejaus. Toliau vyko pro Degučius (Zarasų raj.), Salaką (Zarasų raj.), Miškiniškę (Kazitiškio sen., Ignalinos raj.). Nuo čia mokiniai tęsė žygį partizanų takais pėsčiomis iki Laukstenių (Kazitiškio sen., Ignalinos raj.), kur vėl persėdo į autobusą. Autobusu vyko į Švedriškę (Kazitiškio sen., Ignalinos raj.), toliau per Salaką (Zarasų raj.) ir Degučius (Zarasų raj.) grįžo į Uteną.

Išvykos metu aplankyta Vytauto apygardos Lokio ir Tigro rinktinių partizanų kovas menantys objektai, genocido ir laisvės kovų vietos:

- Jono Stundžios būrio partizanų žūties vieta Kazimiero Dijoko sodyboje 1944 m. gruodžio 18 d.,

- Zūbiškės ( Melnikų) kapinės, kur palaidoti vienoje duobėje nuo NKVD-istų rankos žuvę Kazimieras Dijokas ir Kazimieras Žilėnas,

- „Skrajojančio būrio“ žūties 1946 m. sausio 15 d. vieta Želmeniškės kaime,

- Erškėčio kuopos partizanų žūties 1950 m. kovo 9 d. vieta Ažvinčių girioje prie Užsienio kaimo,

- Švedriškės kaimo kapinės, kur palaidoti broliai Butrimai ir jų mama bei mokytojas Jonas Garbšys,

- Salako miestelio kapinės, kur perlaidoti Čigoniškių miške 1944 m. rugsėjo 7 d. žuvę Emanuelio Šlepečio būrio partizanai,

- NKVD būstinės vieta ir partizanų niekinimo vieta,

- 1928 m. Nepriklausomybės paminklas,

- Partizanų kalva.

Mokiniai ir mokytoja žavėjosi istoriko L. Abariaus nuoširdžiu pasakojimu. Asmeniškai klausė ir susilaukė išsamių atsakymų į visus klausimus apie Vytauto apygardos partizanų kovos būdus, kasdienybę, buitį, tykojusius pavojus. Istorikas, šio krašto partizaninės kovos žinovas, ypač nuoširdžiai pasakojo asmenybių istorijas, supažindino su žuvusių partizanų giminaičiais, dar menančiais skaudžius jų šeimos praeities puslapius.

Mokiniai drąsiai įveikė visus sunkumus kelyje, partizanų žūties vietose uždegė žvakutes, o paminklus, žyminčius skaudžios netekties vietas, apjuosė trispalvėmis.

Išvykos akimirkos:

• < Ankstesnis